Kasmet vasario 4-ąją Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Taip siekiama atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, į neužkrečiamųjų ligų prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo įtaką, užkertant kelią pavojų žmogaus gyvybei keliantiems onkologiniams susirgimams. Vėžio atsiradimą lemia daugybė veiksnių, kurių pagrindiniai – mitybos ypatumai (20-50 proc.), rūkymas (29-31 proc.), įvairios infekcijos (10-20 proc.), paveldimumas (10-20 proc.), jonizuojanti ir ultravioletinė spinduliuotė (5-7 proc.),alkoholis (4-6 proc.), profesija (2-4 proc.), fizinio aktyvumo stoka (1-20 proc.), aplinkos užterštumas (1-5 proc.), vaistai (mažiau kaip 1 proc.), pramonės produktai (mažiau kaip 1 proc.). Didelės vėžio rizikos grupėms priklauso rūkantys ir gyvenantys ar dirbantys šalia daug rūkančių, nutukę, dirbantys kenksmingų pramonės šakų įmonėse, piktnaudžiaujantys alkoholiu, sergantys kitomis ligomis, sirgę ar gydyti nuo piktybinių navikų, tie, kurių šeimose buvo ar yra sirgusių krūties, storosios žarnos, skrandžio, prostatos vėžiu asmenys.
Naujausiose PSO rekomendacijose teigiama, kad mažiausiai 150 min. per savaitę aktyvios fizinės veiklos tiems, kam daugiau nei 18 metų, sumažina riziką susirgti bet kuria neužkrečiamąja liga, netgi vėžiu. Vaikams nuo 5 iki 17 metų aktyviai sportuoti per savaitę reikėtų nemažiau nei 1 valandą.
Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis. Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto duomenimis, mūsų šalyje (kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse) kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.
Tarp vyrų susirgimų vėžiu Lietuvoje šiuo metu pirmą vietą užima priešinės liaukos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys. Didelį susirūpinimą kelia didėjantis sergamumas storosios žarnos vėžiu. Daugiausia pacientų nužudo piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys.
Pasaulio sveikatos organizacijos prognozės artimiausiems dešimtmečiams nėra optimistinės. PSO praneša, kad apie 20 mln. žmonių Žemės rutulyje šiandien serga onkologinėmis ligomis, o kiekvienais metais pasaulyje vidutiniškai apie 8 mln. žmonių miršta nuo šių susirgimų. Vėžys jau šiandien yra dažniausia mirties priežastis pasaulyje. PSO įspėja: jeigu nesiimsime jokių priemonių, jeigu nesistengsime rūpintis savo sveikata tai prognozuojama, kad 2020 m. vėžiu sirgs iki 30 mln. žmonių. Reikėtų nepamiršti, kad laiku diagnozuotas vėžys gali būti išgydytas, todėl reikėtų domėtis onkologinių susirgimų prevencijos programomis, kurių dėka galima pasitikrinti nemokamai. Dėl profilaktinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vesta Stankevičienė
