Dažnai atšalus orams tampame ne tokie fiziškai aktyvūs. Užuot buvę lauke, liekame namuose, o pasivaikščioti išeiname vis rečiau. Tačiau nesusimąstome, kad sumažėjęs fizinis aktyvumas nulemia ir silpnesnį mūsų organizmą žiemos metu bei padidina traumų riziką. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 min. per dieną didesnę dalį savaitės dienų, arba geriausiai – kasdien. Šis rekomenduojamas laikas gali būti padalytas į trumpesnius laiko tarpsnius (ne trumpesnius kaip dešimt minučių), tačiau netgi mažesnės trukmės fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį sveikatai. Vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip vieną valandą per dieną. Vienu pagrindinių lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių yra fizinis pasyvumas. Jis didele dalimi lemia priešlaikinį mirtingumą širdies ir kraujagyslių sistemos bei kitų ligų. Judėjimas gerokai atitolina senatvę, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, didina darbingumą. Taip pat padeda išlaikyti normalų kūno svorį. Tad bent pusvalandį per dieną skirkite aktyviai veiklai: sportui, šokiams, sparčiam vaikščiojimui gryname ore, plaukiojimui, slidinėjimui, čiuožimui ir kt. Žiemos metu ypač tinka vis populiarėjantis šiaurietiškas ėjimas.
Šiaurietiškas ėjimas – tai vaikščiojimas specialia technika, naudojant specialias lazdas (netinka slidžių ar vaikščiojimo kalnuose lazdos!). Svarbu lazdų ilgį sureguliuoti pagal žmogaus ūgį, apranga ir avalynė turi būti patogi, „kvėpuojanti“, nevaržanti judesių. Labai paprasta, tačiau itin efektyvi sveikatingumo priemonė, tinkanti visiems – jauniems, vidutinio amžiaus žmonėms ir senjorams. Ėjimas, atsispiriant lazdomis, įdarbina daugiau nei 90 proc. viso kūno raumenų, tačiau neapsunkina nugaros ir sąnarių. Kiekvienas gali reguliuoti savo ėjimo tempą, todėl nepervargsta fiziškai.
Slidinėjimas- taip pat labai naudinga sezoninė fizinio aktyvumo priemonė. Slidinėti galima su slidėmis arba su snieglente. Slidinėjimo metu apkraunami beveik visi griaučių raumenys, lengvai reguliuojamas apkrovos intensyvumas. Kad slidinėjimas duotų teigiamą efektą reikia išmokti pagrindinių slydimo būdų, nusileidimų, posūkių, gerai pasiruošti inventorių.
Čiuožimas- grūdina ir stiprina visą kūną, ypač kojas, lavina pusiausvyrą, judesių darnumą, ugdo greitį, ištvermę, vikrumą. Be to, jis teikia su niekuo nepalyginamą džiaugsmą.
Judėti žiemą reikėtų tinkamai apsirengus: einant į lauką, vertėtų vadovautis trijų sluoksnių taisykle, tuomet tarp drabužių kaupsis ir išsilaikys šiluma. Sušilęs kūnas prakaituoja, o drėgni apdarai šilumos nelaiko. Sumažinus fizinį aktyvumą bei atvėsus, galima peršalti. Tad apatinis drabužių sluoksnis turi sugerti prakaitą ir greitai džiūti, būti plonas. Vidurinis drabužių sluoksnis turėtų būti pats šilčiausias (vilnonis), trečiasis drabužių sluoksnis – išorinis – turėtų būti neperšlampamas ir saugoti nuo sniego bei lietaus. Taip pat svarbu ir batai. Jie turi būti neperšlampamu padu, neturi spausti, tad gali būti truputį didesnio dydžio.
Jeigu yra galimybė į darbą eikite pėsčiomis. Jei dirbate daugiau sėdimą darbą, suraskite laiko pasimankštinti, pajudėti. Vietoj važiavimo liftu, lipkite laiptais. Mažiau laiko praleiskite prie televizoriaus, kompiuterio. Nepamirškite rytinės mankštos, trumpų mankštelių darbo metu ar vakarinės treniruotės sporto klube. Aktyviai leiskite laiką su vaikais.
Tad stiprinkime savo sveikatą būdami fiziškai aktyvūs !
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vesta Stankevičienė
