KAIP RŪKYMAS VEIKIA ORGANIZMĄ? Rūkant dalis nikotino ištirpsta seilėse. Kartu su seilėmis patekęs į virškinimo sistemą nikotinas ardo skrandžio, žarnyno gleivinę, gali sukelti jos uždegimą. Rūkymas 10 kartų padidina tikimybę susirgti skrandžio opalige, 4 kartus dažniau mirštama nuo žarnyno vėžio. Be to, rūkantieji daug dažniau serga burnos ertmės, liežuvio, gerklų, stemplės vėžiu. Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos kenkia kvėpavimo sistemai: kvėpavimas tampa negilus, paviršutiniškas, prasideda kosulys, dusulys. Sparčiai einant ar lipant laiptais, greitai ima trūkti oro. Dažniau ir sunkiau sergama kvėpavimo takų ligomis: plaučių uždegimu, tuberkulioze, lėtiniu bronchitu. Organizmui trūkstant deguonies sutrinka atmintis, blogiau sekasi mokslai. Cigaretėse esančios dervos kaupiasi plaučiuose, taip pat jos rudai nudažo pirštus, liežuvį ir dantis. Nuo nuolatinio cigaretės „čiulpimo“ atsiranda raukšlės aplink lūpas. Nuo dūmų parausta akys, pilkėja ir sausėja oda.
AR KELIOS SURŪKYTOS CIGARETĖS GALI PAKENKTI?
Taip. Kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo yra didesnė tikimybė, kad jie rūkys ir suaugę.
Daugelis rūkančiųjų pirmąsyk pabandė rūkyti dar mokykloje. Paaugliams pakanka surūkyti gerokai mažiau cigarečių nei suaugusiems, kad jų organizmas priprastų prie nikotino ir jiems būtų sunku mesti rūkyti. Taigi, jei parūkę ir nepasijusite blogai, yra rizika, kad greitai įprasite ,,traukti dūmą“ ir nepastebėsite, kaip tapsite priklausomais nuo rūkymo.
AR KENKIA SVEIKATAI BUVIMAS ŠALIA RŪKANČIŲ? Taip. Rūkymas daro žalą ne tik pačiam rūkaliui, bet ir aplinkiniams. Tai vadinama pasyviu rūkymu. Jei nerūkantis žmogus prirūkytoje patalpoje išbus 1 valandą, tai jis „pasyviai surūkys” 4 cigaretes.
Šalia rūkančiojo esantys žmonės kartu su cigarečių dūmais įkvepia nikotiną ir kitas žalingas medžiagas. Tai kenkia sveikatai nė kiek ne mažiau nei aktyvus rūkymas.
AR RŪKYMAS PADEDA ATSIPALAIDUOTI IR ĮVEIKTI STRESĄ? Ne. Priešingai paplitusiai nuomonei, rūkymas nepadeda įveikti streso. Tyrimai rodo, kad rūkantieji yra labiau įsitempę ir nervingesni negu nerūkantieji. Rūkančio žmogaus organizmas įpranta gauti tam tikrą nikotino kiekį. Kai nikotino ima trūkti, žmogus pradeda jausti įtampą, nerimą, darosi irzlus ir sudirgęs, jam kyla noras rūkyti. Tai vadinama priklausomybe nuo nikotino. Parūkius organizmas gauna nikotino, ir nemaloni būsena trumpai praeina. Žmogui atrodo, kad rūkymas padeda nusiraminti. Rūkant patiriamas palengvėjimo ir atsipalaidavimo jausmas iš tiesų tėra tik grįžimas į įprastą, normalią būseną, kuri yra būdinga nerūkantiesiems.
KAS SLEPIASI CIGARETĖJE?
Arsenas – sudėtinė žiurkių nuodų dalis;
Amoniakas – tualeto valiklis;
Kadmis – automobilių akomuliatorių skystis;
Formaldehidas – naudojamas konservuoti mirusiųjų kūnus;
Butanas – dujos naudojamos žiebtuvėliams užpildyti;
Vandenilio cianidas, smalkės – nuodai (buvo naudojamos dujų kamerose) ir kt.
Jeigu vis dėlto pradėjote rūkyti, žinokite, kad kuo anksčiau mesite, tuo mažesnė tikimybė susirgti vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis. Daugelis rūkančiųjų žino, kad rūkymas kenkia sveikatai, tačiau vis tiek rūko todėl, kad mesti rūkyti nėra taip paprasta.
ELEKTRONINĖ CIGARETĖ IRGI KENKIA. Elektroninės cigaretės – 2003 m. Kinijoje sukurtas ir pasaulinei rinkai pristatytas elktroninis produktas, kuris populiarinamas kaip alternatyva „sveikam“ rūkymui ir pagalbinė priemonė, norintiems atsisakyti rūkymo priklausomybės. Paradoksalu, bet būtent Kinijoje elektroninės cigaretės jau uždraustos, o už prekybą jomis baudžiama didžiulėmis piniginėmis baudomis ar netgi laisvės atėmimu.
Dalyje elektroninių cigarečių yra nikotino, kuris nepaisant to, kokiu būdu pasisavinamas, sukelia priklausomybę ir yra ne mažiau žalingas nei esantis cigaretėse. Kai kurių elektroninių cigarečių kapsulėje yra net iki 21 miligramo nikotino, kurio pakaktų vieno vaiko mirčiai. Nikotino žalą papildo propileno glikolis – bekvapės, beskonės, labai degios dujos, naudojamos saulės kolektoriuose, dažna kosmetikos priemonių sudedamoji dalis, veterinarinis vaistas. O reklaminiuose pranešimuose nuolat skambanti manipuliacija apie elektronines cigaretes kaip pagalbinę priemonę metantiems rūkyti, iki šiol moksliškai nėra įrodyta.
Lietuvos spaudoje pasirodė informacija apie 57-erių metų JAV gyventojo burnoje sprogusią cigaretę. Vyras buvo sunkiai sužeistas: išmušti keli dantys, nutrauktas liežuvio galiukas, apdeginta burna ir veidas. Anot nukentėjusiojo, sprogimas buvo toks stiprus, kad nulėkęs cigaretės galiukas uždegė spintą. Daugiau apie elektronines cigaretes www.ntakd.lt/naujienos/pranesimai.
NORI MESTI?
Apsilankyk www.exsmokers.eu ir sužinosi, jog exrukaliai geriau atrodo, geriau kvepia, geriau jaučiasi ir turi daugiau pinigų!
Taip pat gali perskaityti Allen Carr knygą „Lengvas būdas mesti rūkyti„.
Parengė visuomenės sveikatos biuro specialistė Joana Klimaitė
