Mokinių smurto pasekmės


knygos Smurtas yra pasaulinis reiškinys su nepalankiais padariniais, kuriuos gali jausti daug metų vėliau. Tyrėjai nustatė, jog 27% patyčių aukų išgyveno nusivylimą gyvenimu. Patyčių aukos išgyvena skriaudą, įtampą, bejėgiškumo jausmą, o tai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek ir emocinę vaiko sveikatą. Jos dažnai jaučia nerimą, liūdesį, prislėgtumą, vienišumą, nesaugumą. Be to, patyčių aukoms būdingas žemas savęs vertinimas.

Nustatyta, jog fizinį smurtą patyrę moksleiviai, lyginant su jo nepatyrusiais, pasižymi blogesne psichologine savijauta, žemesniais vidinės darnos bei savęs vertinimo rodikliais. Smurtas skatina savižudybes, o smurto vaizdų gausu visur ir jį patiria daug vaikų. Vis daugiau vaikų, netgi pradinių klasių mokinių, pradeda vartoti įvairias psichotropines medžiagas, o neblaivūs dažniau smurtauti tiek prieš kitus, tiek prieš save.

10–19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų grupėje savižudybės užima 2–3 vietą tarp mirties priežasčių. Per pastaruosius 30 metų vaikų nuo 5 iki 14 metų amžiaus savižudybių padaugėjo 8 kartus. Mokykloje patyrę patyčias vaikai, būdami suaugę, kentėjo nuo depresijos ir save vertino neigiamai. Įvertinus patyčių raišką galima išskirti vidines ir išorines patyčių priežastis, tačiau dar nėra tiksliai nustatyta, kas stipriau – genetinės prielaidos, socialinė aplinka ar išmokimas – daro įtaką atsirasti patyčioms. Nėra iki galo nustatytas santykis, kiek prigimtinės psichinės savybės, tokios kaip impulsyvumas, jautrumas bei emocionalumas lemia vaikų agresyvumą, o kokia dalis tenka vaiko aplinkos veiksniams, tokiems kaip tėvų auklėjimo stilius, meilės ir šilumos stoka bei šeimoje patiriamas smurtas.

Pripratome prie kriminalinės statistikos, teigiančios, kad Lietuvoje vaikų nusikalstamumas sudaro apie penktadalį visų išaiškintų nusikaltimų. Ankstyvas agresyvus elgesys yra rizikos veiksnys vėlesniam smurtui ir kriminaliniam elgesiui. Rezultatai įtikinamai liudija apie ryšį tarp mažo vaiko blogo elgesio ir vėlesnio jaunimo smurto.

Smurto veiksmai:

  • Mušimas per veidą, rankas, kojas, pilvą, nugarą, užpakalį kitam žmogui, pastūmimas;
  • Kojos pakišimas, kad kitas nugriūtų ar susižalotų;
  • Daiktų mėtymas į kitą žmogų ir kito žmogaus daiktų naikinimas;
  • Spjaudymas, kandžiojimas;
  • Tampymas už plaukų;
  • Privačių kūno dalių lietimas prieš kito žmogaus valią;
  • Seksualinis priekabiavimas žodžiais ar raštu;
  • Prievartiniai seksualiniai santykiai mokyklos teritorijoje;
  • Vaikų iki 14 m. seksualinio neliečiamumo pažeidimas;
  • Nepranešimas apie žinomą nusikaltimą;
  • Naudojimasis socialiniu statusu ar užimamomis pareigomis, siekiant pažeminti kitą žmogų ar jam pakenkti;
  • Grasinimas susidoroti, daiktų ar pinigų atėmimas, vogimas;
  • Išsijuokimas, siekiant pažeminti, įžeidus pravardžiavimas;
  • Privertimas bėgti iš pamokų;
  • Apkalbinėjimas už akių, siekiant pažeminti;
  • Kitų žmonių ignoravimas dėl lyties, amžiaus, išvaizdos, gebėjimų;
  • Kiti netiesioginiai veiksmai, kuriais siekiama valingai pakenkti kitam žmogui.

Jei patiri bet kokios rūšies ar formos smurtą, arba pažįsti ką nors, kas tai patiria, nebijok kreiptis profesionalios pagalbos į psichologą, teisininką, medicinos įstaigą, policiją. Pranešk policijai per policijos elektroninių paslaugų sistemą www.epolicija.lt, kreipkis pagalbos bendruoju pagalbos numeriu 112 arba policijos pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372, el. p. artimas.smurtas@policija.lt.

 Parengė: visuomenės sveikatos specialistė Joana Klimaitė

Naujienų archyvai

Nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų