Visi norime būti gražūs, bet vien noro neužtenka. Tereikia tik nedidelių pastangų ir šiek tiek laiko. Moksliškai yra paskaičiuota, kad 50 proc. sveikatos priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu neprižiūrėsime savo kūno ir kiekvieną dieną nors truputėlį neskirsite dėmesio sau, kūnas greičiau sens. Nuolatos girdime ar skaitome informaciją apie judėjimo ir sporto naudą ligų profilaktikai. Sportuodami grūdinamės, vadinasi, stipriname organizmo atsparumą ligoms – imunitetą. Geriausias metas sportuoti yra rytas, nes iš pat ryto išjudiname medžiagų apykaitos sistemą, todėl ji tampa greitesnė nei įprastai ir išlieka ilgesnį laiko tarpą. Neužmirškime, kad judėjimo galimybės beribės. Be mankštos galime lankyti sporto būrelius, šokius, jogos pratybas ir kt. Sveika gyvensena – tai ir saikinga mityba, o ji reiškia nepersivalgymo įprotį. Valgykime tada, kai jaučiame alkį ir sustokime kai esame dar nepersivalgę. Mėgaukimės maisto produktais kurie mums patinka, pavyzdžiui, sausainiu, saldainiu, tačiau jais mėgaukimės mažomis porcijomis bei stenkimės, kad didelę dienos raciono dalį sudarytų sveikas maistas. Būtinai reikia vartoti maisto iš visų penkių pagrindinių maisto grupių – tai vaisių, daržovių, baltymų, grūdų ir pieno produktų. Tyrimais įrodyta, kad net vienos maistingosios medžiagos trūkumas gali susilpninti imunitetą, todėl ir stenkimės valgyti kuo įvairesnį maistą. Beveik 70 proc. žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Todėl visai nenuostabu, kad tyras vanduo yra pagrindinis žmogaus sveikatos šaltinis. Reikėtų neužmiršti, kad kūnas taip pat turi gauti skysčių ir iš įvairaus maisto ar gėrimų, pavyzdžiui: vaisių, natūralių sulčių, daržovių. Sveika gyvensena tai ne tik sportas, sveika mityba, tačiau ir mus supanti aplinka. Nustatyta, kad aplinka lemia sveikatą 20 proc. Todėl vėdinkite patalpas, kuriose praleidžiame daug laiko, neužmirškime valyti dulkes, nebūkime ilgai užterštoje aplinkoje. Vienas svarbiausių žmogaus priešų yra stresas. Streso poveikis organizmui priklauso nuo jo kiekio ir intensyvumo. Trumpai trunkantis stresas skatina veiklumą, kūrybiškumą, stimuliuoja imuninės sistemos funkcijas. Ilgai trunkantis, nekontroliuojamas stresas žalingas organizmui, jis išsekina psichiką ir imuninę sistemą ir dažnai tampa daugelio ligų priežastimi. Visiškai išvengti streso niekada nepavyks, tačiau to ir nereikia, daug svarbiau yra jį suprasti ir nukreipti palankia linkme. Puikiai padeda įvairi atsipalaidavimo technika: kvėpavimo pratimai ar fizinis aktyvumas. Neužmirškime ir medicininės priežiūros reikšmės mūsų sveikatai, tačiau iniciatyvos turime imtis mes patys. Kiekvienas privalome reguliariai tikrintis sveikatą, taisytis sugedusius dantis, sirgdami neiti į mokyklą, darbą. Stenkimės į viską pažiūrėti iš teigiamos pusės, dažniau pagalvokime ar tikrai verta jaudintis, pykti, pasidalinkime savus išgyvenimais su kitais. O sveika gyvensena – tai grožio, gyvenimo pilnatvės ir ilgaamžiškumo recepto dalis. Pasistenkime būti sveiki ir laimingi.
Visuomenės sveikatos specialistė Janina Naudžiuvienė
