Lietuvoje jau ilgiau nei metus vyraujant COVID 19 situacijai įprasto gyvenimo apribojimai įvairiai veikia žmonių psichinę sveikatą. Sociodemografiniai veiksniai lemia skirtingus išgyvenimus ir patirtis, tačiau galime pastebėti, kad bendrame kontekste šis laikotarpis kelia didelius iššūkius tėvų ir vaikų psichinei sveikatai, tarpasmeniniams santykiams ir gerovei. Rūpindamiesi šeimos gerbūviu dalis tėvų dažniau susiduria su sunkumais, jaučia nuovargį ar išsekimą, todėl pastebėti pasikeitusią vaiko savijautą gali būti itin sunku. Kaip atpažinti pasikeitusią vaiko emocinę būklę ir gebėti jam padėti jaustis geriau klausiame ,,Skriaudžių“ mokyklos psichologės Dalios Daivos Gasparavičiūtės ir Prienų „Žiburio“ gimnazijos psichologės Janinos Kuncienės.
Kaip manote, su kokiais didžiausiais iššūkiais karantino metu susiduria vaikai ? Kalbant apie vaikų išgyvenamus iššūkius karantino metu, objektyvu būtų juos išskirti į du etapus. Pirmo karantino metu didžioji dalis vaikų jautė įtampą, baimę, nerimą, nes buvo apriboti nedidelėje namų erdvėje, beveik išnyko jų socialinis gyvenimas, teko susidurti su pirmaisiais nuotolinio mokymosi sunkumais. Antro karantino metu bene didžiausiu iššūkiu tapo mokinių nuotolinis mokymasis. Mokantis namuose sunku išvengti įvairių trikdžių, sunku susikaupti, prastėja mokymosi motyvacija. Be to, nuotolinio mokymosi situacija sukelia kasdienės rutinos pokyčius, kurie itin svarbūs vaikų gyvenime, nes atsiliepia jų emocinei būklei ir savijautai. ( D.D.G)
– Išryškėjo elgesio ir emocijų problemos, daug laiko, dvigubai daugiau, praleidžiama prie ekrano ne mokymosi tikslais, pablogėjo miego kokybė, mokinių naktinėjimas ir sutrumpėjusi miego trukmė. ( J.K)
Ar karantino laikotarpiu vaikai kreipiasi į psichologą? Karantino laikotarpiu besikonsultuojančių vaikų skaičius ženkliai nekito, tačiau pastebėtas jų didesnis aktyvumas šventiniu laikotarpiu. Atsižvelgiant į esamą karantino situaciją tenka lanksčiai spręsti susidariusius sunkumus keičiant konsultavimo laiką, sąlygas. Kadangi nuotolinio mokymosi metu prioritetu tampa sklandaus ugdymo proceso užtikrinimas, tai įvertinus faktą, jog didžiąją dienos dalį vaikai būna prisijungę prie kompiuterio ir jaučia didelį nuovargį, tenka vėlinti konsultavimo laiką, sudaryti sąlygas konsultuotis savaitgaliais.( D.D.G)
– ,,Žiburio” gimnazijoje karantino metu padažnėjo mokinių kreipimasis į psichologą raštu taip pat daugiau mokinių, ypač vyresnių klasių, išreiškia norą kalbėtis su vaizdu. ( J.K)
Dėl kokių priežasčių dažniausiai karantino metu kreipiasi vaikai?Karantinas iš esmės pakoregavo mokinių kreipimosi priežastis. Jei mokydamiesi mokykloje jie turėdavo su bendraamžiais bendravimo sunkumų ar konfliktų, tai šiuo laikotarpiu jaučia padidėjusi vienišumo jausmą, išreikštą bendravimo poreikį. Į pirmąjį trejetuką pakilo mokymosi motyvacijos problemos ir mokymosi sunkumai. Didesniam kiekiui vaikų išryškėjo emociniai sunkumai.
Karantinas turėjo ir teigiamų pasekmių. Sumažėjo dėl probleminių santykių su tėvais besikreipiančių vaikų skaičius, atsirado tampresnis ryšys tarp brolių/seserų. ( D.D.G)
– Taip pat mokiniai kreipiasi dėl padidėjusio nerimo, dienotvarkės planavimo, egzistencinių klausimų, bendravimo su šeimos nariais bei jau minėtos mokymosi motyvacijos. ( J.K)
Ar yra vaikų, kurie nesikreipia į psichologą? Visada buvo vaikų, kurie nesikreipia į psichologą, nepriklausomai nuo to ar yra karantino sąlygos ar ne. Tačiau pastaruoju metu matomas jaunos kartos brandumas šiuo klausimu. Jie yra aktyvūs, žino ko nori, patys ieško pagalbos, gilinasi į save, analizuoja pokyčius, kurie su jais vyksta. Iškilus konsultavimo organizavimo sunkumams, jie ieško sprendimo būdų, galimybių. Pvz.: siekdami privatumo, paaugliai palieka gyvenamas patalpas ir eina kalbėti į lauką, tariasi dėl konsultacijų vėlesniu paros metu. ( D.D.G)
– Taip, apie nenorą kreiptis pagalbos sužinau iš apklausų, visada tokius mokinius stengiuosi pakalbinti. Dažnai šie mokiniai nuomonę pakeičia. ( J.K)
Pakalbėkime apie tėvus. Ar karantino laikotarpiu tėvai kreipiasi pagalbos? Pirmo karantino metu nerimas dėl baimės susirgti, išgyvenami jausmai, esamos situacijos nežinomybė, gyvenimo pokyčiai izoliacijos sąlygomis, atsakomybė už vaikus – visa tai padidino besikreipiančių tėvelių skaičių. Kreipimosi priežasčių spektras svyravo nuo vaikų problemų sprendimo iki asmeninių emocinių išgyvenimų. Tuo tarpu antro karantino situacijos dalinis aiškumas tėvelius privertė susidurti su kitomis išryškėjusiomis vaikų problemomis – emociniais sunkumais, mokymosi motyvacijos stoka, dienos rėžimo laikymosi sunkumais ir t.t. ( D.D.G)
– Taip, tačiau mano patyrimu tėvai
dažniau skambina, nei rašo ir pateikia klausimus. Galiu pastebėti, kad dažnai
tenka būti tarpininku tarp vaiko ir tėvų (kai vaikai nenori kalbėtis su tėvais)
ir teikti informaciją. ( J.K)
Kur ir kokiais būdais tėvai ir vaikai galėtų gauti pagalbos susidūrę su sunkumais? Susidūrę su sunkumais vaikai ir jų tėvai turėtų kreiptis į mokyklos psichologą. Tuo atveju, jei ugdymo įstaigoje šio specialisto nėra, tikslinga pagalbos ieškoti Prienų Švietimo pagalbos tarnyboje.
Kartais yra noras pasikalbėti ir pasidalinti sunkumais, o nėra galimybės (pvz.: dėl pasibaigusio darbo laiko) susisiekti su aukščiau išvardintų įstaigų specialistais – tuomet galima skambinti į „Vaikų liniją“ nemokamu telefono numeriu 116 111 kasdien nuo 11 iki 23 val.
Tėveliai, susidūrę su vaikų auklėjimo sunkumais, galėtų kreiptis į „Tėvų liniją“ nemokamu telefono numeriu 8 800 90012 darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val.( D.D.G)
– ,,Žiburio” gimnazijos tėvai pagalbos galėtų gauti kreipiantis minėtais telefono numeriais, moodle platformoje – „Bendravimo labirintai“ kambaryje, messenger programoje, elektroniniame dienyne, tėvų linijoj ir t. t. ( J.K)
Pakalbėkime apie praktinius patarimus, kuriuos tėvai galėtų pritaikyti namuose. Kaip pastebėti, kad vaikui reikalinga pagalba? Pirmas signalas bylojantis apie vaikui reikalingos pagalbos poreikį – tai jo emocinės būsenos ir elgesio pokyčiai. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko mokymosi sunkumus, mokymosi motyvacijos pokyčius, susikaupimo sunkumus, nuolatinį nuovargį, miego pokyčius. Taip pat svarbu pastebėti ar vaikui būdingas sumažėjęs/padidėjęs apetitas, malonumo jausmo praradimas, neigiamas požiūris į save, pesimistinis ateities įsivaizdavimas, nutrūkę ryšiai su draugais ir t.t. Visi šie emociniai ir elgesio pokyčiai turėtų būti tėveliams rimtas signalas, kad reikia atvirai pasikalbėti su vaiku, įsigilinti į jo jausmus, skirti pakankamai laiko įsiklausyti, ką vaikas nori pasakyti. Na ir žinoma, svarbu nebijoti ieškoti profesionalios pagalbos. ( D.D.G)
– Atkreipkite dėmesį į tokius veiksnius kaip: vaiko elgesys – nekalba, žiūri, svajoja, vengia net mėgstamų veiklų, sunkiai keliasi rytais, naktinėja ir t.t., paauglių labilią nuotaiką, paauglių užuominas ir nematymą prasmės, pasyvumą, liūdesį. ( J.K)
Kaip galime padėti vaikui jaustis gerai karantino metu? Vaikai yra labai skirtingi, kas vienam leidžia pasijausti gerai, kitam gali iššaukti blogos savijautos pojūčius. Todėl skaitant bendras rekomendacijas tėveliams siūlyčiau atkreipti dėmesį į savo vaiko individualumą, pojūčius.
Kalbant apie geros savijautos palaikymo rekomendacijas – tai norėčiau išskirti emocinio ryšio ir kokybinio bendravimo santykių stiprinimo svarbą. Tėveliams reikėtų būti kantriems, nespausti vaiko, palaikyti jį. Vaikas turi jaustis įvertintas, išklausytas, suprastas ir mylimas. Be to, mažiau nesusipratimų ar sunkumų kiltų, jei būtų priimti su vaiku bendri susitarimai ir taisyklės, laikomasi dienos rėžimo. Rekomenduočiau:
– Sudaryti tinkamą vaikui mokymosi aplinką, nes tam nepritaikytoje aplinkoje gali kristi vaiko mokymosi motyvacija. Taip pat mokymosi aplinkoje pašalinti išorinius dirgiklius, vengti laikyti daiktus, kurie nereikalingi vaiko mokymosi procesui.
– Nepamiršti įprasto dienos ritmo: vaiką skatinti ryte keltis įprastu laiku, pietauti, daryti pertraukėles ir baigti mokymosi procesą tada, kai baigiasi pamokos. Atsitraukti nuo kompiuterio tiek fiziškai, tiek protiškai.
– Pasibaigus pamokoms, siūlyčiau pakeisti aplinką ir veiklą: sportuokite namuose (jei nėra galimybės sportuoti lauke), užsiimkite įdomia veikla su vaiku (stalo žaidimai, kūrybinės užduotys).
– Sudarykite šeimos narių ruošos darbų grafiką ir įtraukite vaiką į šį procesą: kartu gaminkite valgyti, padenkite stalą, tvarkykite namus.
– Ribokite vaiko laiką, naudojantis išmaniaisiais įrenginiais. Suplanuokite vaiko grafiką taip, kad internetui liktų kuo mažiau laiko. Kuo daugiau vaikas turės pomėgių ar veiklos, tuo mažiau jam norėsis gaišti laiką su išmaniuoju telefonu. Padėkite vaikui skirti laiko kokybiniam poilsiui ir miegui. ( D.D.G)
– Taip pat galite kreiptis į mokyklos psichologą – teikiu rekomendacijas raštu į elektroninį dienyną, vedu nuotolinius seminarus, vykdau individualius pokalbius: tėvams, mokiniams, mokytojams. ( J.K)
Taigi, norint atpažinti suprastėjusią vaiko emocinę būklę reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko motyvaciją, fizinę būklę, jausmų spektrą bei kitus, jau aptartus, požymius. Pastebėję pakitusias vaiko emocijas bei elgesį pirmiausia turėtume pasikalbėti su vaiku, įsigilinti į jo būseną. Geros savijautos palaikymo rekomendacijos gali pagelbėti tėvams, norint sukurti ir išlaikyti tinkamą vaiko dienos rėžimą, tačiau prireikus profesionalios pagalbos nebijokime kreiptis į mokyklos psichologą ar nurodytais pagalbos numeriais. Dėkojame ,,Skriaudžių“ mokyklos psichologei Daliai Daivai Gasparavičiūtei ir Prienų „Žiburio“ gimnazijos psichologei Janinai Kuncienei už atsakymus ir nuoširdų darbą puoselėjant mūsų visuomenės psichologinę sveikatą.
Straipsnį parengė Visuomenės sveikatos specialistė Dovilė Vyšniauskaitė
